Ačiū, Elena, kad susitikome, kad daliniesi savo talentu, kad nors truputį tave pažinau, kad kartu tą dieną šventėm gyvenimą ir su tavim tai daryti buvo taip lengva, taip švelnu…
Džiaugsmas leisti sau džiaugtis savimi ir laisvė leisti sau susitikti su Tavimi.
Mane visad traukė subtilumas. Lyg regalija…
Elenos fotografijos kitokios ir tai daugiau nei tik fotografija. Tai MATYMAS ir gebėjimas jausti fiksuojant grynuoliškumą akimirkos, to istorinio būsenos momento, kurio veidrodžiuose nepamatysi. Jautru. Brangu. Tikra. Saugu. Subtilu... Dovana patirti josios matymą.
Jurgita:
Esu Dėkinga Gyvenimui , Likimui, kad MES susitikome. Kad Tu pamatei, išjautei, tai ko kartais akimis nepamatysi… Tai buvo ne paprasta patirtis… ....Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.
( St . Egziuperi)
Aciū Tau, kad matai širdimi.
Elena, tavo talentas mane nuoširdžiai nustebino, esu labai dėkinga ir laiminga, kad susitikom, kad sugaudei šitas pasakiškas akimirkas, kad taip gražiai matai, kad esi.
Man buvo taip nejauku pozuoti ir leisti sau mėgautis, norėjau 100 kartų pabėgti, o Elena taip ramiai ir kantriai sugrąžindavo, padrąsindavo. Vis dar gera, kad kažkas taip gražiai mato mane.
